įteisėti

įteisėti
1 įteisė́ti Rtr 1. tr. LL108, Rtr, NdŽ, KŽ suteikti tam tikras teises, įgalioti: Įteisė́ju ir įgalioju Š. 2. tr. LL75,267, NdŽ pripažinti teisėtu, turinčiu teisinės galios: Įteisėtas baudžiamasis kodeksas rš. 3. intr. KŽ įgyti teisinės galios, įsigalioti: Įteisėję teismo sprendimai įregistruojami civilinės metrikacijos organuose rš. | refl. Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1: Įstatymas įsitéisėjo BŽ155. Praėjus nustatytam terminui, nuosprendis įsiteisėja, įgauna įstatymo galią ir vykdomas rš. Įsitéisėju Š. | Yra ir įsiteisėjusių skirtumų, kurių negalima pašalinti GK1940,74. \ teisėti; įteisėti; išsiteisėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • išsiteisėti — 1 išsiteisėti, išsiteisėti Š, Rtr, KŽ netekti įstatymo galios, nebegalioti. teisėti; įteisėti; išsiteisėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įteisėjimas — sm. (1) KŽ, įteisėjimas (1) KŽ; LL267 → 1 įteisėti: 1. Ser, NdŽ. 2. NdŽ Neteisėtųjų vaikų įteisėjimas rš. 3. refl. Ser, NdŽ, KŽ Nuosprendžio įsiteisėjimas TTŽ. teisėjimas; įteisėjimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”